Naujienos

„Pioneer 10“ – bepilotis NASA erdvėlaivis, skirtas daugiausia Jupiterio tyrimams. Iš esmės „Pioneer 10“ yra pirmasis zondas, praskriejęs Saulės sistemos ribą, tačiau jis dar nekirto Koiperio žiedo. 1969 m. patvirtinus „Pioneer“ programą, „Pioneer 10“ ir jo „dvynys“ „Pioneer 11“ buvo sukurti taip, kad patvirtintų savo vardą (liet. pradininkas) – tai buvo pirmieji kosminiai laivai, surinkę informaciją apie asteroidų žiedą ir nufotografavę Jupiterį iš arti. Pirmosios Jupiterio nuotraukos Žemę pasiekė 1973 m gruodžio 3 d. 1973 m. kovo 3 d. pasiekė trečiąjį kosminį greitį. „Pioneer 10“ tapo pirmuoju erdvėlaiviu praskriejusiu pro Jupiterį 1973 m. gruodžio mėnesį. Zondas atliko daug vertingų tyrimų, kol 1997 m. kovo 31 d. baigė savo misiją. Paskutinis, labai silpnas „Pioneer 10“ signalas buvo užfiksuotas 2003 m. sausio 23 d., tada šis zondas buvo už 12 milijardų km nuo Žemės. Bandymas užmegzti kontaktą su „Pioneer 10“ 2003 m. vasario 7 d. buvo nesėkmingas. Paskutinis sėkmingas telematavimas įvyko 2002 m. balandžio 27 d., kiti signalai buvo per silpni zondo vietai nustatyti. Ryšys su „Pioneer 10“ buvo prarastas, ko gero, dėl per didelio atstumo ir senkančios energijos. Paskutinis bandymas kontaktuoti su zondu įvyko 2006 m. kovo 4 d., tačiau atsakymo nesulaukta. Į „Pioneer 10“ buvo įtaisyta metalinė plokštė su informacija nežemiškoms civilizacijoms. „Pioneer 10“ keliauja link Aldebarano Tauro žvaigždyne. Jei Aldebaranas neturėtų gravitacijos, „Pioneer 10“ šią žvaigždę pasiektų per 2 milijonus metų. Šaltinis: Vikipedija. Nuotrauka: NASA

Blaise Pascal (Blezas Paskalis; 1623 m. birželio 19 d. – 1662 m. rugpjūčio 19 d.) – prancūzų filosofas, matematikas, fizikas. Gimė Klermonte, Prancūzijoje. Dar vaikystėje Blezas laikytas matematikos genijumi, būdamas 16 metų, sukūrė kūgio pjūvio teoriją, po trejų metų sukonstravo skaičiavimo mašiną, 1647 metais atrado hidraulinio preso veikimo principą, taip pat galimybę barometru matuoti oro slėgį. Tarptautinėje matavimo sistemoje (SI) slėgio matavimo vienetas yra Paskalis (Pa) – tai slėgis veikiantis 1 m2 plotą 1 Niutono (N) jėga. Taip pat Paskalis dirbo ir tikimybių teorijos srityje, 1654 metais atrado Paskalio trikampį bei jį paaiškinančią teoriją. Vėliau atitolo nuo matematikos ir fizikos ir užsiėmė religine filosofija. Jį patraukė jansenistų religinio sąjūdžio idėjos. Ketino parašyti veikalą „Krikščionybės apologija“, bet nespėjo – sukliudė mirtis. Po Paskalio mirties rasti rankraščiai – medžiaga „Krikščionybės apologijai“ – buvo 1670 m. išleisti pavadinimu „Pono Paskalio mintys apie religiją ir kai kuriuos kitus klausimus, rastos po jo mirties tarp jo popierių“. Vėliau šį fragmentišką veikalą imta vadinti tiesiog „Mintimis“ (Pensées). Blezas Paskalis sukūrė pirmąją skaičiavimo mašiną – Paskalina (kompiuterio prototipą) (1642 metais). Šaltinis: Vikipedija.

Rašytojų rezidencijų programa „Parašyta Molėtų krašte“ vyks birželio 5 – 11 ir rugpjūčio 14 – 20 dienomis. Programa suteikia galimybę savaitę plėtoti būtent tą knygą ar kūrybinį projektą, kuris Jums dabar aktualiausias. Rezidencijos metu galėsite rinkti medžiagą, į ją gilintis, rašyti, perrašyti ar pradėti kurti iš naujo. Daugiau informacijos: https://moletai.rvb.lt/2023/04/25/kvieciame-rasytojus-i-rezidencija-moletu-kraste/

Galileo – NASA pasiųstas kosminis zondas, kuris tyrė Jupiterį ir jo palydovus. 1,3 mlrd. dolerių kainavusią 2719 kg masės kosminę stotį „Galileo“ į kosminę erdvę iškėlė iš Atlančio bagažo skyriaus 1989 m. spalio 18 d. Skrydžiui reikalingą greitį „Galileo“ įgyjo po gravitacinių manevrų Veneros (1990 vasario 10 d.) ir Žemės (1990 gruodžio 8 d. ir 1992 gruodžio 8 d.) planetų apylinkėse. Erdvėlaivis asteroidų žiede iš arti nufotografavo asteroidus 951 Gasprą (1991 spalio 29 d.) ir Idą (1993 rugpjūčio 28 d.). 1994 m. liepos mėnesį „Galileo“ iš 238 mln. km atstumo stebėjo Shoemaker-Levy kometos nuolaužų kritimą į Jupiterį. Kadangi misijos tyrimai buvo sėkmingi, „Galileo“ misija buvo pratęsta du kartus. Pirmasis pratęsimas buvo iki 1999 m. gruodžio 31 d. buvo skirtas Europai (Galileo Europa Mission), antrasis – visai Jupiterio sistemai (Galileo Millenium Mission). Kosminis zondas „Galileo“ Jupiterį apskriejo 35 kartus ir perdavė į Žemę daugiau kaip 30 GB duomenų, iš jų – 15000 nuotraukų. Didžiausias „Galileo“ priešas buvo radiacija Jupiterį gaubiančioje erdvėje: dar 1999 m. dėl jos sugedo pirmieji du iš 11 mokslinių „Galileo“ prietaisų. „Galileo“ gavo keturiskart didesnę, negu kaip buvo planuota, radiacijos dozę ir zondo darbas tapo visiškai nestabilus, dėl to jautrius prietaisus, tarp jų ir vaizdo kamerą buvo nuspręsta išjungti. 2002 m. lapkričio 5 d. lėkdama vos 160 km atstumu pro vidinį Jupiterio palydovą Amaltėją, jos nuotraukų „Galileo“ jau nebegalėjo perduoti. Iš misijos aplink Jupiterį buvo tikėtasi kur kas daugiau informacijos, tačiau sutrukdė pagrindinės 4,8 m skersmens radijo ryšio antenos gedimas: 1991 m. balandžio 11 d. užstrigus trims iš 18 parabolę formuojančių strypų, ji neišsiskleidė, todėl teko naudoti mažesnę anteną. Galileo atrado giliai po paviršiumi slūgsančius Europos, Ganimedo ir Kalistos vandenynus, kur galima tikėtis nežemiškos gyvybės. Pats „Galileo“ prieš startą nebuvo labai kruopščiai sterilizuotas. Saugantis neužteršti potencialiai gyvybei tinkamų vietų Žemės mikrobais, 2003 m. balandžio 14 d. atidirbęs bet vis dar valdomas erdvėlaivis buvo nukreiptas tiesiai į Jupiterį ir sudegė atmosferoje lėkdamas apie 48,26 km/s greičiu. Šaltinis: Vikipedija.

Kviečiame atvykti į Lietuvos etnokosmologijos muziejų balandžio 13 d. Stebėsime “JUICE” (Jupiterio ledo palydovų tyrimai) misijos startą. 14.00 val. Jūsų laukia astrofiziko A. Sadausko pranešimas – „Naujausi Jupiterio atradimai: JUICE misija“ ir 15.14 val. tiesioginė „JUICE“ misijos startas iš Europos kosmodromo Prancūzijos Gvianoje. JUICE (Jupiter Icy Moon Explorer) misijai keliamas tikslas – ištyrinėti pagrindinius Jupiterio ledu padengtus palydovus. Pirmieji iš Jupiterio palydovų būtų tiriami Ganimedas, Europa ir Kalista. Misijos metu mokslininkai nori sužinoti, ar po juos dengiančiu ledo sluoksniu gali būti vandens ir ar ten tinkamos sąlygos gyvybei. Numatomas misijos startas 15:14 val. Renginio pabaiga 16:00 val. Renginys nemokamas, kviečiame registruotis tel. +37061520688 Laukiame Jūsų!

Domiesi mokslu ir technologijomis? Nori kitiems papasakoti apie savo mėgiamą sritį? Galbūt nori ją dar geriau suprasti? Arba įžvelgi problemas, su kuriomis susiduria mokslas Lietuvoje ar pasaulyje? Dabar puikus šansas atskleisti šias įdomybes visuomenei! Dirbtinis intelektas, klimato krizė, atsinaujinanti energetika, virusų pasaulis, NASA Artemis misijos į Mėnulį, genų inžinerija, kaip mus veikia stresas – mokslininkai tyrinėja daugybę sričių. Griebk išmanųjį telefoną ir papasakok apie mokslą įdomiai. Kartu su „Konstanta42“ ir Lrt.lt skelbiame jau dešimtus metus organizuojamą tradicinį mokslo populiarinimo konkursą! Itin išpopuliarėjus „TikTok“ „Instagram Reels“ „YouTube Shorts“ filmukams, šiais metais kviečiame kurti trumpus vaizdo įrašus. Laukiame jūsų įdomių filmukų iki 2023 m. balandžio 30 d. 23:59:59 adresu konkursas@konstanta.lt. Plačiau: http://mokslosriuba.lt/kartumesgalime/mokslo-populiarinimo-konkursas-2023/?fbclid=IwAR0AZ-Hmi0Jh6N_mAXphZKqJ4WC5rURW1XIQ5gs89BOxJYtXCichbHrrPo8