paskutinė naujiena

Lorem ipsum dolor sit amet, consectetur adipiscing elit, sed do eiusmod tempor incididunt ut labore et dolore magna aliqua. Ut enim ad minim veniam, quis nostrud exercitation ullamco laboris nisi ut aliquip ex ea commodo consequat. Duis aute irure dolor in reprehenderit in voluptate velit esse cillum dolore eu fugiat nulla pariatur. Excepteur sint occaecat cupidatat non proident, sunt in culpa qui officia deserunt mollit anim id est laborum. Lorem ipsum dolor sit amet, consectetur adipiscing elit, sed do eiusmod tempor incididunt ut labore et dolore magna aliqua. Ut enim ad minim veniam, quis nostrud exercitation ullamco laboris nisi ut aliquip ex ea commodo consequat. Duis aute irure dolor in reprehenderit in voluptate velit esse cillum dolore eu fugiat nulla pariatur. Excepteur sint occaecat cupidatat non proident, sunt in culpa qui officia deserunt mollit anim id est laborum.

Šiemet minime profesoriaus Juozo Algimanto Krikštopaičio (1931–2018) 95-ąsias gimimo metines. Kaune gimęs mokslininkas buvo išskirtinė asmenybė Lietuvos akademiniame gyvenime – chemikas, mokslo istorikas ir filosofas. Savo veikloje jis sujungė skirtingas mokslo sritis: pradėjęs kaip fizikinės chemijos tyrėjas, vėliau tapo vienu svarbiausių Lietuvos mokslo istorijos ir filosofijos tyrėjų. Per savo gyvenimą profesorius parašė 17 knygų ir monografijų, paskelbė apie 300 mokslinių straipsnių, taip pat daug mokslo populiarinimo ir eseistikos tekstų. Jis aktyviai dalyvavo akademiniame gyvenime – dėstė Vytauto Didžiojo, Kauno technologijos ir Vilniaus pedagoginiame universitetuose, prisidėjo prie Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo, ilgus metus vadovavo Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrijai bei stiprino Baltijos šalių mokslo istorikų bendradarbiavimą. Profesorius J. A. Krikštopaitis buvo svarbus ir Lietuvos etnokosmologijos muziejaus bendruomenei. Nuo pat muziejaus kūrimosi pradžios jis palaikė etnokosmologijos idėją, prisidėjo prie muziejaus koncepcijos formavimo ir aktyviai veikė muziejaus taryboje. Jo darbai ir idėjos iki šiol primena, kaip svarbu matyti mokslą ne tik kaip tyrimų lauką, bet ir kaip kultūros bei visuomenės dalį.

Švenčiame Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną! Nors dar jauni, bet jau pakankamai brandūs. Kuriame, saugome ir niekada nepamirštame, kad laisvė nėra duotybė.